Prisiminimai apie žmogų neturi pabaigos
- 2016-06-01

Įgyvendindami projektą „Interaktyvi biblioteka – erdvė kūrybai ir atradimams“, kartu su partneriu Birštono gimnazija kvietėme jaunimą domėtis savo šeimos istorija ir mokytis ją skaitmeninti „Skaitmeninė mano šeimos istorija“ veiklose. Vaikai, Birštono gimnazijos mokytojos I. Montvydienės motyvuoti ir padrąsinti, nuo kovo mėnesio kaupė medžiagą apie savo šeimas: klausinėjo tėvelių ir senelių įvairių dalykų, rinko relikvijas, nuotraukas, šeimos genealoginių medžių pavyzdžius, dokumentus bei dalyvavo bibliotekoje vykusiose keturiose kūrybinėse laboratorijose. Jų metu daiktus (relikvijas) fotografavo, nuotraukas skaitmenino, o gegužės 30 d. rinkosi į biblioteką, kurioje, naudodami interaktyvų ekraną, pristatė savo šeimos istorijas.
Visos jos skirtingos ir labai įdomios. Agnė Marčiukaitytė pasakojo apie savo promočiutę, Augustė Zubavičiūtė – apie dėdę Vytautą Zubavičių, dalyvavusį partizaninėje veikloje, Jonas Pačėsa – apie senelį Vincą, visų vadinamą „tėveliu“, Greta Mikailaitė – apie „daug keliavusius“, t.y. dažnai keitusius gyvenamąją vietą senelius. Emilė Bernotaitytė dalinosi istorija apie savo senelę, iškentusią tremtį, ten ištekėjusią, grįžusią su šeima į Lietuvą ir palikusią relikviją – kryželį, kurį visur su savimi vežiojosi ir kuris ją visada saugojo. Samanta Gaučytė – apie dvasingą senelį vargonininką, užgesusį vargonuojant, o Jonas Rasiukevičius – apie savo muzikalų tėtę, grojusį būgnais 1989-2000 ansamblyje „Šešėliai“ ir kurio frazė „Šešėliai vandeny neskęsta, ugnyje nesudega“ iki šiol Joną stiprina sunkiose situacijose. Beveik visi pasakoti šeimos istoriją pradėdavo nuo artimo žmogaus paliktos relikvijos: Vytauto Didžiojo portreto, rankšluosčio, žiedo su monograma ar frazės, prisimenamos sunkiu metu. Mokytojai Iveta teko vaikams „vertėjauti“, nes dalis jaunimo naudotų žodžių archajiški, todėl ne visiems suprantami.
Klubo „Mama, mažylis ir knyga‘“ susitikime, gegužės 19 d. taip pat minėta Šeimos diena. Su 3D spausdintuvu atspausdintais pasakų veikėjais, vaidintos lietuvių liaudies pasakos („Ropė“, „Katinėlis ir gaidelis“ ir kt.). Susitikimo metu mažieji piešė tema „Mano šeima“. Įdomu tai, kad kai kam šeima asocijuojasi su poilsiu pajūryje ar su mielu augintiniu...
Vertingais patarimais, genealoginių lentelių pavyzdžiais labai pagelbėjo birštoniečių Egidijaus ir Rositos Dargių šeima. Jų siūlomi pavyzdžiai demonstruojami bibliotekoje ir visi norintys gali jais pasinaudoti.
Žmogus be šeimos, be jos istorijos yra lyg Bjaurusis ančiukas – nesuprastas ir vienišas. „Skaitmeninė mano šeimos istorija“ veiklos skatino bendrumo, pasididžiavimo jausmus, padėjo suvokti šeimos svarbą ir galią.
N.Raiskienė