Į pradžią Gyva diskusija su žinomu politologu Kęstučiu Kazimieru Girniumi
Atgal

Gyva diskusija su žinomu politologu Kęstučiu Kazimieru Girniumi

Pilietinės visuomenės instituto inicijuota suaugusiųjų pilietinio švietimosi programa Civitas, kurios tikslas skatinant suaugusiųjų švietimąsi prisidėti prie Lietuvos pilietinės visuomenės stiprinimo, pakvietė Birštono viešąją biblioteką dalyvauti projekte „Skaidrūs ir sąžiningi rinkimai“, organizuoti diskusiją tema „Politinė korupcija JAV ir Lietuvoje – tie patys modeliai, tos pačios pasekmės?“ kartu su politologu, doc. dr. Kęstučiu Kazimieru Girniumi. Mielai sutikome ir kovo 19 d. birštoniečiai ir miesto svečiai turėjo neeilinę galimybę rasti atsakymus į neraminančius klausimus, praplėsti akiratį bei gyvai padiskutuoti su žinomu politologu, istoriku, filosofu, žurnalistu. Susitikime dalyvavo ir Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. 

K. Girnius, studijavęs Harvardo, vėliau Čikagos universitete, apsigynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją, dirbo dėstytoju. 1986 metais Čikagoje išleido knygą „Partizanų kovos Lietuvoje“, vėliau kelias vedė į Europą – Prahoje K. Girnius dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. Galiausiai grįžo į Lietuvą. Nuo 2007 metų docentas K. Girnius dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, skaito kursus apie moralines karo problemas, nacionalizmą, o 2013 metais buvo išrinktas vienu geriausių VU dėstytojų. 

Susitikimo pradžioje K. Girnius pateikė Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2018 m. tyrimo rezultatus, kuris parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Nors ir esame geresnėje padėtyje nei Latvija, tačiau iki Estijos reikia stipriai pasitempti, o iki Danijos, skaidriausios ES šalies, teks įdėti nemažai darbo. Politologas, su jam būdingu subtiliu humoru, lygino ir komentavo korupcijos modelius bei teismų praktikos, nagrinėjant korupcines bylas, skirtumus Lietuvoje ir JAV. Jį stebina Lietuvoje įsigalėjusi nepagarba teismams, lyginant su JAV. Politologas stebisi, kad galima be rimtos priežasties, tiesiog išvykstant atostogauti, neatvykti į teismo posėdžius. Amerikoje toks elgesys nėra toleruotinas ir traktuotinas kaip nepagarba teismui. O pas mus dėl šios ir panašių priežasčių bylos nagrinėjamos metų metus.

Kita didelė bėda teismų sistemoje – neadekvačios bausmės. Per nepriklausomą Lietuvos istoriją, kalėti buvo nuteistas tik vienas korumpuotas politikas. Kitų kaltės nepavyko įrodyti arba atsipirko juokingomis baudomis. Paminėtas atvejis, kai valstybei padaryta 7 mljn., o kaltininkas atsipirko 7 tūkstančių eurų bauda. Neadekvačios baudos ir teisminių procesų vilkinimas, nepagarba teismui – pagrindinės priežastys leidžiančios vešėti korupcijai Lietuvoje. Tai žalinga ne tik valstybei bet ir su korupcija siejamoms partijoms. Šiame kontekste prisiminta Liberalų partija, kuri jau trejus metus „apspjaudyta, bet negali nusivalyti“, nes nėra teismo sprendimo, įvykis dar nagrinėjamas.

Susitikimo metu politologas aptarė skambiausias korupcijos bylas ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Susirinkusieji gyvai oponavo svečiui, uždavinėjo jiems rūpimus klausimus: kokie galėtų būti korupcijos mažinimo įrankiai, ar pilietiškumas gali išgelbėti nuo korupcijos, koks svečio požiūris į dvigubą pilietybę ir kt.

Džiaugiamės pilietiškais birštoniečiais ir miesto svečiais, aktyviai dalyvavusiais diskusijoje.